O, kaip mes
kojas smėliadėžėn nuleidę
vakarų gaisus
kryžiukaisnuliukais
žymėdavom.
O vėjai mums
turkio spalvos akis
ką tik statytos pilies smėliu
užpylė.
Delnais susipynę
traiškanotas akis trynėm.
Neašarojom.
O laikui
smėlio laikrodžius
dilinant
smėliadėžę vidukiemy
palikom.
Klaustrofobikai --
dviese žaras
pro langą skaičiuojam.
Kad vakarų vėjai akių neužpiltų.