Gyvenimo tiesa
Vakuume nėra oro, mano kelnės sausos, tu vėl pamiršai raktus, tavo šypsena varo mane iš proto, Žemė sukasi apie savo ašį, aš kartais sukuosi po turgų…
Savižudžio pamąstymai prie arbatos
Pavargusi tyla taip sunkiai tyli… Primynusi su koja kaklą mano nesijuokia – tyli… Ir aš jaučiu, kaip pavargau kvėpuoti… “…reikėtų pailsėti…” Pailsėsiu…
Pardavėjas
aš išeinu… susirenku savo mintis, susidedu atgal į kišenę ir užsegu sagą. Tu jų nepirkai… velniop! Vis vien nebūčiau tau jų pardavęs.
Aš išeinu, bet mano kišenė kiaura… gal turi siūlų?