plaštakės irgi...

plaštakės
geltonais sparneliais
sau vaikštinėjo
žiedlapiu trapiu
ir šnekučiavos
apie prasmę
trumpų
savų
dienų

aptarinėjo
sunkią dalią
skrajot kasdien
nuo žiedo vėl
prie žiedo
ieškot
nektaro
mielo
vis
perniek...

galiausiai nutarė
nusižudyt -
sudegti
ugnyje
ir, vakarui atėjus,
nuskrido
ir ištirpo
dviese
liepsnose.