Amok!

Naktis atėjo iš tavęs.
Ir vėl prasilenkėt:
Kamuojama pavydo,
Buvai išėjusi į rytą
Užtvenkt žuvų nuo
Motinystės džiaugsmo.

Pavasariniu godumu
Ir purpurine mantija
Baudei alsuojančius,
Šypsojais man ir
Prakeiktam Šventajam -
Ironijos globėjui.

Klepsidros smiltimis
Aliochino gynyba
Ir purslų spaudimas
Subėgo - baigėsi tarp pirštų.
Akis dangun ir pagaliau
Tava naktis tave pavijo...

*

... Paparčiuose radau
Tave nugaišusią.
Sidabro apsode,
Tarytum soste,
Tik vietoj skeptro -
Laimės Žiedas.