Labas,
tau buvo viskas ok šiandien apie 17? Man pasirodė, kad ryšio gintariukas
mane badė.
Kaip chemijos, fizikos ir matematikos derinys gali paaiškinti betkokį,
tarkim, biologijos reiškinį, taip mes, remdamiesi savo šaltiniais (knygos,
intuicija, sapnai, ir kt. būsenos) atrodo, galėtumėm paaiškinti faktiškai
betkokį bendresnį ivykį. Tokį, kaip Crop Circles, arba muzikos
veikimas. Ir, man atrodo, kad tas paaiškinimas teisingesnis, nei kitos
versijos. Kaip fizinį reiskinį galima išreikšt matematine formule, taip ir
betkokį "magiską" reiskinį galima paaiškint būsenom, kurias sudaro
psichologija, kuri išplaukia iš biologijos, kuri paaiškinama fizika, o kuri,
savo ruožtu, išreiškiama matematine formule. Palyginus su tiksliais
mokslais, mes, kaip filosofai (šį žiniu gabaliuką man priminė vakar skaityta
Šliogerio filosofija), galim nebūt taip prisirišę prie griežtai loginio
mąstymo, leidžiančio logiškai daleisti tik vieną pakopą. Sakydama "viena
pakopa" turiu omeny kazką panasaus į tai, kaip žaidžiant šaškėm kai kurie žmonės gali apmąstyt vieną-du saškių ėjimus, o kiti -
dešimčius. Vienų mąstymas yra single-pakopinis, o kitų deci-pakopinis (mano sugalvotas terminas). Taip ir matematikai negali galvot
daug pakopų į priekį, nes jie pripratę iš loginės išvados 3 daryti loginę
išvadą 4, o negali peršokt per kelias išvadas. Toks jau tas mokslas.
Tikslus. Aišku, kartais jie turi hipotezių, kur peršoka per kelis
laipčiukus, bet jie negali žengti aukštais. O mes, atsimindami channelinga
ir kt., galime peršokt aukštų-aukštus. Tikiuosi, supranti. Aišku, supranti.
Šiaip turėčiau turbūt paaiškint, kaip aš matau mokslų hierarchiją. Istoriją
ir kitas politologijas as net neįstatau į sistemą nes jos faktiškai net
nera mokslai, o praeities mokymas ir dažniausiai nesekmingas bandymas
ištirt.
Paprastai šnekant: Biologija, ekologija paaiškina gamtos reiškinius, tarkim,
ląstelių lygyje. Ląstelės paklūsta fizikos dėsniams. Fizikos dėsniai
išreiskiami matematikos formulėmis. Ląstelės sudarytos iš cheminių medziagų,
kurios paklūsta chemijos desniams, kurie, turbūt, vėlgi išreiškiami
matematinėmis formulėmis. Religija bando be jokios logikos paaiškint kai
kuriuos dalykus. Filosofija, šokinedama transcendentinių apmastymų dėka per
aukštus, ne visada teisinga kryptim, bet vis dėlto dažnai paaiškina daugelį
dalykų į priekį, kartais dašokdama iki religijos ir kt. Menas (tikrasis,
nes būna dar "menamasis menas", tu supranti apie ka aš) kai kuriais kanalais
(channeling?) gauna transcendentiškos užšifruotos informacijos ir užfiksuoja
ją meno kūrinyje. Nu o tokie, kaip mes (šiaip visam šiame laiske, sakydama
mes as neturiu omeny mūsų - tavęs ar manęs, bet tuos žmones, kurie,
medituodami, sapnuodami, channelinguodami gauna informaciją), jungia visą
tai. Šiaip tai, jeigu filosofija peraugtų į tokius, kaip mes, iš jos būtų
daugiau prasmės. Nes mes mažiau nusišnekam, nes mąstom dažniausiai plačiau,
nei filosofai, todėl kad galim, arba bent jau neatsisakom informacijos,
gautos kitais kanalais, nei matymas ir kt. juslines informacijos apdorojimu.
Ir dar - tokį mokslą, kaip kalbotyra mokslu praktiškai nelaikau, nes ji
tiria kalbą, kuri yra išgalvotas, nenaturalus dalykas.
Nu ir prirašiau :) Geriau siunčiu, kol totaliai nenusišnekėjau... Jau kokią
valandą rašau šį laišką...
eN.