Šaltis

gelia šaltis plaukus
šukuoja atgal ne
nežiūrsi daugiau negali
grįžt suprast neapkęst

stūgauja tyruose nešamas
vėjo ledinio balsas
paklydęs žiemos labirinte
kelio atgal nerasdamas

traška kaulai girgžda
taip pat sąnariai
skausmo ne niekada
negalėsi daugiau pakelt