Maumologas

Maumas sėdėjo tą vakarą tylų
Liūdną ir šlapią, kaip grumstas nebylų
Taip jis kalbėjo pats sau tarsi vėjas
Ėjęs nuėjęs ir vėl neatėjęs:
"Ech tu, pelkini, tu juodena tu,
Kuo čia jautiesi - gal karmos ratu?
Ko čia vis burbi, bariesi piktai
Ką, gal manai, kad taip elgtis gerai?"
Ir pasikasė pakaušį sau juodą
Blizgantį, dailų lyg ledas per gruodą
Tarė: "O ką, argi aš ne gudrus?
Juodas, vinklus ir be galo miklus
Viską matau ir girdžiu, viską moku,
Viską žinau ir jaučiu, netgi šoku,
Argi geresnį surast kas galėtų?
Argi geresnio kam nors dar reikėtų?"
Ir nusišiepęs, kaip moka maumai
Maumtelėj "Mau" konkrečiai ir trumpai
Dar uždainavęs "Kaip šiandien man gera!"
Nuplaukė pelke į tolumą žalą...