Mūsų gyvenimas

krisim kaip paukščiai
vėl kaip tąsyk
vėl neišmokę skraidyti

skęsim žiluose žiemos plaukuos
skęsim kaip žuvys vandeny
skęsim agonijos palaimoj

gersim aguonų arbatą
saldintą cinamonu
iš vaškinio servizo

ieškosim kaštonų viduržiemy
balto veido mėnulio
akinančioj vidurnakčio saulėj

negirdėsim nematysim nekalbėsim
žemiška
kalbos kalbos kalba

seilėmis viens kito akis valysim
demonišką kūdikį pasigimdysim
ir padovanosime po kairę koją
dievui
ačiū už simpatišką gyvenimą