Idioto pėdom

Per menkai įspaustos pėdos
Pavasariniame purve
Rodė išblėsusį ryžtą
Tvirtai stovėti ant žemės.
Pasiklydęs idiotiškose mintyse
Sugebėjai išbristi ant neegzistuojančio kelio.
Atkabinęs kabliuką tvoros,
Sulaužęs erdvės ribą
(tarp menkystės ir išdidumo).
Perlipęs slenkstį žmogus,
Perpjovei laiko mozaiką
Iš pabirusių gabalėlių dangaus...

Trys sekundės šukių juoko prieš tylą,
Paaukojęs,
Kad galėtum užtrokšt nebylių karalijoj,
Dėl gabalėlio grunto kartaus...