Ne vaikų žaidimas

Žinda nustekentą laimės gurkšnį
Melždami juodmargį dievo spenį
- Dar dar dar!

Linksmai tabaluodami kojom
Sėdas ant sprando
Ir laipioja per galvas
(netekę savųjų)

Pamiršę kažkada pastatytas pilis
Jau seniai nebe smėlio dėžėj -
Vis dar moka
Drabstytis purvais...

Patys nemėgsta šalto dušo
Bet pasiryžę smegenis praplaut

Tai - ne vaikų žaidimas

Jau šaukštai po pietų -
O jie - dar vis nesotūs
(gal patys savimi?)

Kaži ar skonį pajautę
Nedelsdami dengia stalą
Ir ryja neišvirtą vakarienę

Viską suvalgė... -
Tik paragauti nespėjo