Tobula nesąmonė

Ašaros glosto švelnų stiklą,
Glotnia ranka apglėbiu šukę.
Prispaudžiu ją prie irstančios širdies -
Prasisunkia duslūs garsai.
Švokščia varpai. Varpai!
Kvaileliai, tranko dangų.
Ar jie nežino, kad tenai,
Kur muilo burbulai
Seniai jau susprogę,
Dangaus nėra!
Ir žemės..
Tik pastoviai kriokia lyros.
Matyt, pamišo, arba
Pamiršo...


(Sorry, anglų kalba neveikia)