alio

lakstant pirmyn atgal
suskamba skambutis
lyg įkirpta
uodegon
griebiu ragelį
lyg įkaitintą metalinį strypą
ant rankos
pūslės keliasi
mano savigarba
tokia išsipūtusi
tokia didelė
tvirta oda
apžėlusia spygliais
lyg kaktuso žievė
subliūkšta
lyg apgailėtinas balionėlis
pradurtas adata
vaikų šventėj
ir kaip mažytė mergytė
pravirktų
taip ir aš pravirkau
dėl savigarbos
dėl savęs
dėl savo kvailų
lyg spagečio makaronai
suvijusų lizdą maumenėlyje
minčių
ir atsiliepiu
nors neturėčiau---
sakau:
"alio"
nors turėčiau atjungti tave
bet negaliu
nenoriu
paprasčiausiai
sakau:
"alio. kodėl neskambinai taip ilgai? "