[žemuogių kvapas...]

Tą naktį buvo šalta...
Tik vakarykštis sniegas
Buvo ryškiai baltas,
Ir švietė Jos veide...

Mergaitė ėjo viena...
[ji niekada neturėjo draugų.. ],
Jos akys buvo liūdnos,
Ir nieko nematė,
[turbūt ir nenorėjo matyti.. ],
Tokios gražios ir žydros,
[išdžiūvusios nuo ašarų... ].
Tik mergaitės veidas
Buvo akmeninis,
Nors širdutė dar plakė,
[nebeilgai.. ].

Ji norėjo gyventi,
Bet bijojo tikėti...
Sunku buvo išeiti,
Bet dar sunkiau pasilikti...

... kai ateidavo vasara,
Jos niekas nebematydavo
Žemuogių pievoje,
Kurioje vieną žiemą
Atsigulė...
[ji tik norėjo pajusti tą saldų žemuogių kvapą... ].