Valia ir Svajonė

Čia - dvi istorijos, visiškai nevienodos ir nesusijusios nei veikėjais, nei siužetais.

Žmogus susikaupęs taikėsi plaktuku kaukštelėti priešais jį, teatre sėdinčiai damai į pakaušį. Staiga, plaktukas prabilo:
Plaktukas: Stok! Žmogau, ką tu darai?
Žmogus: Tylėk, aš žinau ką darau.
Šitą keistą pokalbį spėjau nugirsti vieną ramų šeštadienio vakarą spektaklyje, įmantriu pavadinimu.

O čia - antrasis mano nugirstas pokalbis karštą vasaros vakarą ant Palangos tilto.
Auksinė žuvelė: Sveikas, gerasis žvejy, aš esu auksinė žuvelė ir išpildysiu bet kokį tavo norą
Žmogelis: Tu… Auks… Mano nor… Nu geeeras!.. Aš noriu greitos mašinos! Ne! Noriu namo pajūryje! Nnee…
Žmogelis krenta ant kelių ir krapštosi pakaušį. Jo tikrojo noro nebeišgirdau, nes mano dviračio padangos palietė palietė purų paplūdimio smėlį ir buvau priverstas sutelkti dėmesį į pusiausvyros išlaikymą.