1.
Žalios ašaros žiogo
Rieda per boružės sparną
Perbėga voro tinklais
Krenta į minkštą pūkuotą
Baltos kirmėlaitės apsiaustą.
nr. 3 (arba jei realybė turėtų pavidalą)
Negraži.
Ir tavo balsas spengia ausyse-
Musė.
Šnairuoji savo tūkstančiais akių,
Bet neturi ausų.
Ir džiaukis.
Jei išgirstum savo balsą
Visvien apkurstum.
Zyzi vis.
Palikite ramybėj!
Tu lauki (bjaurus sutvėrime!!)
Kaip dienos, kaip dulkės asfalto
Šypsaisi.


ta prasme aš









