Per
nugarą
nueina šiurpas
šėlsmas kruvinų bangų
vėl atneša
nelaimės
žinią
Mintis
tarsi mirtis
pažadina ir klausia
ar iš kelionių nebūties
tu beparneši lauknešėlį
ir iš viso ar
begrįši
Šalta
kaip šulinys
akis- į langą beldžiasi
lyg pakaruokliai snaigės
ir vėl išgąsdina mintis
naktis