Maištinga mano siela
Jau neturės ramybės
Pasigendu aš juoko
Didingos praeities
Kiek skirta mums kentėti
Dėl pražūtingosios minties
Kiek dar turėsim apsimetinėti,
Kad galime išvengt mirties.
Nuleisime akis
Ir abejingai
Nužvelgsime visus,
Kurie jau pasiduoda.
Pakelsime rankas į dangų
Ir šauksime, kad norime tiesos
Pavargome tylėti
Pavargome kentėti
Mes paaukosim viską
Tik leiskit mums tikėti...