Mirusiai meilei...

Pamilau priešą mano ašarom verkiantį-
Kai miegi Tu panašus į mirtį-
nekaltumu prisidengęs ir toliau žaidi meilę
padegdamas širdį-tavęs ji nebegirdi-
nutilo pelenais į plaukus...

Mirštančią žuvėdrą vėjyje gaudydamas,
šaukei mano vardą į tylą,
springdamas mano kvapu pradėjai gyvenimą-
tyrą...

Pramerkęs vieną akį matei savo kūdikio mirtį,
antrą kaip žuvo jo motina-
šeimos tragedija tavo akyse,
nekaltumu išplaukusi,
ne veltui-kol gyveni gyvenimas tęsiasi...