kodėl tai neišdyla –
tegu lėtai lėtai
kaip kriauklių įspaudai
vaikystėj rinktuose
akmenyse?
kodėl tai laikina –
tarsi kas mirksnį
kintanti
bet visad
skaudžiai tobula
dangaus architektūra?
kodėl tai degina –
gal vaikas
ilgesiu gripuoja
o rugsėjis
vakarykščias saules
piešia
ant karščiuojančios
kaktos?
kodėl tai nenutyla –
trūkus dainai
pašnekesiui
meilei
net užsisklendus
nutylėtų sakinių
sapne?
kodėl tai stebina –
ir šiltas šuoras
nuo veido nupučia
nuobodulio klastą
tarsi
nuodingą rūką
nuo švytinčio
vandens?
gal tai tik tam
kad vis ieškotum ir ieškotum...
ir susitiktum susitiktum...
apleistame take
iš Čia į Ten...