Nepriklausoma ( mergina, moteris, asmenybė, siela, aš?! )

Mergina su pačiūžomis vonioje...
Ji – nuslopinta rašytoja.
Ši mergina žino, kad batų pora
Gali pakeisti tavo mintis ir pasaulį,
Ar bent nustatyti, kaip toli tu keliausi.

Ši mergina yra draugė mėlynos ir juodos,
Bet jai nereikia vietos atsisėsti,
Ar ramiai pastovėti,
Ar skaičiuoti savo mėlynes.
Ir ji nenori kortelės su užrašu “ žmona “.

Ši mergina švelniai sušukuos tavo kūną,
Ištirs kiekvieną tavo interpretacijos formą:
miniatiūrišką tavo nugarą,
rankų ilgį,
plaštakas,
tada ramiai palies pirštų galiukus
juos apuostinės, poto išbučiuos...

Tu jos lūkuriuosi tamsiose vietose,
O ji – juoksis iš tavęs,
Stovėdama saulėtų plaukų kupetoje,
Slėpdamasi po savo skėčiu – tavęs nepriimdama.

Ir tu mylėsi kiekvieną jos prieštaravimą
Norėdamas palysti po jos paltu,
Genamas minčių:
“ Kažin, ką reiškia kišenės pūkeliu pabūti, jojant šalia jos klubų?! “

Kai tu pakuosi savo skustuvo ašmenis į lagaminą,
mergina užpildys viešbučio vonią.
Kambarys pasidarys šaltas,
Tavo lūpos išbals,
Plaukai ir akys pabaltuos kiškio pėdutėmis,
Ir tada ateis JI...
Daužydama stiklą, geidulingai varvindama kraują.

Atrasi save raižant, aštuonetą,
Jo ratus begalinės meilės (ištemptus ir nutįsusius)
Šiai merginai.