Kiber-psichozė

ar žydi subatominiame kvarkų neurone
išprotėjęs gėlės žiedlapis
degantis žaliu įniršiu
tamsus dangus, traukiantis begalybės mažyčius kvazarus
atsiskiriantys branduolių susiliejimų ir dalijimų sluoksniai
mėlynai-juoda žalsvai-mėlyna migla

ar tai akis, žvelgianti į akį
kurią aš
tarp sutraiškytų ajña-antakių
po vyzdžiais stengdamasi apgaubti realybę iš tolo
dėmėti ryškūs grūdeliai, pulsuojantys aksominiame rašalo mėlynai-juodame
pulsuojančiame ekrane
mintys, lekiančios pirmyn ir atgal laike

vaikystės įžeidimai, nepritekliai, neatkeršytos nuoskaudos
tvinkčiojimas, klestintis dėl klastingų visų būtybių draugų dūrių
tie, kurie pelnosi iš savaime suprantamų paslapčių
moterys, kurios atbaido
mintys, tokios prigimties, kad priverstų nekęsti Likimo

tada pulsuojantis, klajojantis, besisukantis, skaidantis,
besijungiantis ekranas
ištirpsta
ir blyškiai pakraštyje atsiveriančios baltos pūkuotos juostelės ant melsvai-juodo, žalsvai išsipūtusio aksomo sluoksnio
kuriame aš
užsidega ledinė ugnis svilina dinamą
kurios veizolas
susitraukia
vėl atsidaro, nušvinta
kas ta žvalguonė,
kuri spokso
susitraukia vis aštriau su kiekviena sekundės dalimi
vėl užsidaro ir vėl atsidaro
ir vėl
kaip tikslaus galaktikos juodosios skylės centro
didieji sprogimai

milijonai deimantinių šviesų, plūduriuojančių ant daugybės žiedlapių sausos, žydinčios Saulės
skleidžiančios auksinę šlovę
išvarančios visas mintis, ar tik abejonės
intensyvus nenumaldomas jausmas
ar tai džiaugsmas
ar pavogta baimė
psichinis orgazminis palengvėjimas
gilaus kito žinojimo jausmas, susiduriantis akis į akį
gaivus susidėvėjusių neuronų takų atnaujinimas

tada sugrįžimas
po nuovargio
ar tai - beviltiškumo

į šį pasaulį
į žodžius
į karus
į švaistymą
į nedorybę
pasaulį be stebuklų
be gimdos
mirštantį pasaulį
negyvą
kapą
matyk tik tai, ką turėtum matyti
žodžiuose matyk tik tai, kuo žiūrėklės tiki
net kai kalbos nereiškia to, ką stebi