Kai žodžių gretos susiglaudžia
Pilkomis dienų-pėstininkų eilutėmis
Aš skaitau savo meilės laiškus:
Neįmanomas tas gyvenimas -
Po džiaugsmų ir karalių vardais,
Po jazminų žiedais slepiasi
Dangus apelsino spalvos,
Gal tu žinai kodėl vakare
Krenta į mano medžius
Per klaidą atrasdama
Šešėlius pušų šakose
Liepsnojanti mano saulė?