Paleidžiu

Man meilės užtenka — dar vakar čia buvai,
Dabar nežinau, buvo tikra, ar melas, ką man sakei.
Nusišypsau sau: na, kaip lengvai palikai
Tą gražią mūsų meilę migloje, ir ją pamiršai.

Ačiū, kad išėjai, kol dar mokėjau juoktis,
Kol tavo pažadai nespėjo manęs išmokyt laukt.
Šįkart nebesakysiu, ką turėjau omeny —
Uždarau duris ramiai, be paskutinės scenos.

Baigėsi kantrybė, baigėsi kaip mes,
Tegul tavo akys nesugrįžta į mintis.
Mano laikas brangus, mano širdis – ne stotis,
Kur atvažiuoji, išvyksti, vėl žadi sugrįžt.

Baigiasi kantrybė, baigėsi kaip mes,
Paskutinė žinutė — ir ramybė manyje.
Linkiu tau gero kelio, tik ne mano kryptim,
Šiąnakt aš renkuosi laisvę — ir viską paleidžiu.

Paleidžiu, paleidžiu,
Ne tavo — savo pusėj.
Paleidžiu, paleidžiu,
Ir man dabar lengviau.

Nereikės mums nervų dėl tylos tarp žodžių,
Dėl „tuoj parašysiu“, dėl pažadų be datos.
Ramybė liks ant padangės, lietaus paprašysiu,
Kad tai, kas liko iš manęs, be jokio „palauk“ nuplautų.

Ačiū už pamoką — ne už tai, kad skaudėjo,
Už ženklus, kurių anksčiau pastebėti nenorėjau.
Šįkart nebesakysiu, ką turėjau omeny —
Uždarau duris ramiai, be paskutinės scenos.

Baigėsi kantrybė, baigėsi kaip mes,
Tegul tavo akys nesugrįžta į mintis.
Mano laikas brangus, mano širdis – ne stotis,
Kur atvažiuoji, išvyksti, vėl žadi sugrįžt.

Baigiasi kantrybė, baigėsi kaip mes,
Paskutinė žinutė — ir ramybė manyje.
Linkiu tau gero kelio, tik ne mano kryptim,
Šiąnakt aš renkuosi laisvę — ir viską paleidžiu.

Be pykčio, be skolų,
Be „gal dar kartą“ tarp eilučių.
Kas baigėsi — tegu baigias,
Aš sau grąžinu savo laisvę.

Baigėsi kantrybė, baigėsi kaip mes,
Tegul tavo akys nesugrįžta į mintis.
Mano laikas brangus, mano širdis – ne stotis,
Kur atvažiuoji, išvyksti, vėl žadi sugrįžt.

Baigiasi kantrybė, baigėsi kaip mes,
Paskutinė žinutė — ir ramybė manyje.
Linkiu tau gero kelio, tik ne mano kryptim,
Šiąnakt aš renkuosi laisvę ir viską paleidžiu.

Man laimės užtenka,
Nes esu laisva.