Išseko įkvėpimo šulinys

Ateik, ateik, iš užu jūrų-marių
Iš žiburiuojančių sapnų vakarių.
Aš tavo žingsnį priartėjantį girdžiu.
Ateik, ateik, tavęs man ilgu...
Čion, kur retežiais rasos žvilga
Ir šaukiasi širdis širdžių.

Čia, eglių giliame pavėsy,
Kur aš sėdėjau, kur tu sėdėsi,
Išseko įkvėpimo šulinys.

apie 90-siius metus