Kaip lėtai, iš jėgos, aš žengiu...
Baugu pavirsti mintimis debesėliu.
Esu obuolmušiu gražiu arkliuku,
esu debesų ir aukštumų arkliuku.
Nekratyk galvos ir netabaluok kojų suole,
ak, galvoji nežinau apie ką svajoji?
Tu svajoji būti gyvu debesėliu...
Ak Mielas, pavirsti dėl tavęs akliuku - negaliu.
Debesėlių pilnos mano mintys, lyrika...
O ar tu dar tebeatsimeni - kas yra tikra?
Tyloje į Dangų debesų arkliuku kylu,
nebesitveriu melstis kiek aštrių ir garbių ašarų.


Krisčiukas Gudmonaitė


