Mirtinas orgazmas

Vieno veiksmo mini komedija humoro grupei 
(scenai tinkama versija)

Vieta: moderni, šiuolaikinė intymaus pobūdžio prekių parduotuvė „Beribis malonumas“.

Veikėjai:

Pardavėja – mandagi, bet kandžiai informuota.

Merlinas – provizorius, tyliai maišantis miltelius (niekada neaišku, kam).

Poetas Nekvostas Kobelevičius – pakylėtas, bet sutrikęs.

Vanda Plikasiok – jo žemiškoji mūza, temperamentinga.

SCENA
Poetas ir Vanda įeina į parduotuvę.

Poetas: 
Laba diena. Nežinome, ar čia pataikėme.

Pardavėja: 
Čia. Visada čia. Paprastai pas mus vaikšto vieniši, bet aptarnaujame visus – kas beužeitų.

Poetas: 
Mes ieškome kažko tokio… lyg ir materialaus, lyg ir ne. Kažko dvasiško, bet kartu kūniško. Kažkokio įkvėpimo šaltinio. Niekas negali padėti.

Pardavėja: 
Mes tikrai visus patenkiname. Jums prekių reikia brangesnių ar pigesnių?

Poetas: 
Aš ne toks turtingas, kad pirkčiau pigias.

Pardavėja: 
Brangiausios – politinio intymumo prekės. Politinė meilė. Štai – gražiai supakuotos, kiekviena su savo spalva ir simbolika.

Poetas: 
Kokią imsim? Žalią ar raudoną?

Vanda: 
Man raudona gražiausia.

Pardavėja: 
Nebūtinai populiariausia. Kaip sakoma – durnius myli raudoną spalvą.

Vanda: 
Jūs čia nekomentuokite!

Pardavėja: 
Komentarai būtini. Tai meilės eliksyras mūsų brangiai valdančiajai partijai. „Mirtinas orgazmas“ – ypač stiprus, ypač kai tarp padoriausių jos narių kyla skandalai.

Poetas: 
O kas čia per kranklio iškamša?

Pardavėja: 
Partijos simbolis. Sena, išmintinga kuosvarnių šeima. Šita – rausvesnė – jų sąjungininkų, kurie dešiniau. O dar dešinesni – spalvos dar nepasirinko, per daug darbo turi. Vadai – lapinai, uodegas laiko pavėjui. Eliksyrai veža: nesuprasi, ką prarysi ir ką sulesi. Galiojimas pasibaigęs, bet žmonės vis tiek kriuksi iš malonumo.

Poetas: 
O kas tuose žaliuose?

Pardavėja: 
Meilė tėvynę mylintiems. Jauna, stipri, su naftos poskoniu. Vartojama su ąžuolo lapais.

Poetas: 
Kodėl tos kregždės tupi ir nečirškia?

Pardavėja: 
Prekinis ženklas.

Vanda: 
O kas kitose pakuotėse?

Pardavėja: 
Visokių. Štai dolerio spalvos – centristai, dešinieji, visokie prie pinigo prisiplakę. Pilkų – pilna. Jų lyderiai apsimeta zuikiais. Trečioji jėga, atseit. Šimtas zuikių gali ir vilkui orgazmą sukelti. Bet dažnai jie pradeda meškomis riaumoti ar ereliais kleketuoti. Tokie dabar kiškiai.

Poetas: 
Kiek zuikį bešertum – vilkas vis tiek didesnis. Tai kam jūs visą tai laikote?

Pardavėja: 
Prekyba – ne diletantų darbas. Kartais žmonėms tokio niekalo prisireikia, net stebiesi, ką gali iškišti.

Poetas ir Vanda: 
Mums aiškiai ne to reikia. Mums – ant tos politikos…

Pardavėja: 
Prašau, pereikite čia. Prekės primityviam bendravimui arba be bendravimo. Ko pageidaujate?

Poetas: 
Ką pasiūlysite?

Pardavėja: 
Štai – šildomos rankutės, ergonomiški masažuokliai, lūpų imitacijos ir kiti neutralūs prietaisai.

Vanda: 
Mums to nereikia! Turime savo. Mums reikia kažko gyvo, aukštesnio.

Pardavėja: 
Tai sakykite, kad esate… animalistai?

Vanda: 
Ne! Mes – aukščiau.

Pardavėja: 
Platoniška gyvūnų meilė be kulminacijos? Deja, neturi paklausos. Pasigaukite valkataujantį šunį…

Poetas: 
Kaip jūs mūsų nesuprantate? Mes norime kažko sudėtingo, kas sukeltų kūrybinį išsiliejimą.

Pardavėja: 
Štai – eregonozaineris, biostimuliatoriai.

Vanda: 
Kokia paskirtis?

Pardavėja: 
Tai minų ieškotojas. Padeda atrasti jautriausias vietas, apie kurias gal net nežinote.

Vanda: 
Aš žinau. Kai jis man glosto ausį…

Poetas: 
Mane tai erzina.

Vanda: 
Gal ir geras daiktas. Kiek kainuoja?

Pardavėja: 
Tūkstantis eurų. Susidėvėjusį keičiame nemokamai.

Vanda: 
Kodėl nemokamai?

Pardavėja: 
Nes iki antro prietaiso niekas neišgyveno. Orgazmas – mirtinas.

Poetas: 
Palauk, pasitarsim. Gal Alfonsui nupirkti tą šildomą rankutę, kad nelandžiotų pas mano buvusią?

Vanda: 
Vėl ta buvusi tau galvoje. Tiek to – nupirkim ir jai kokį mėtinį, vyrišką išsikišimą. Visada užeina ne laiku.

Pardavėja: 
Gerai. Štai prekės – 120 eurų. Ko dar?

Poetas ir Vanda: 
Mums reikia kažko dvasiško, skambančio, kad smegenis biostimuliuotų kūrybai.

Pardavėja: 
Tai jums – muzika. Įjungia grotuvą. 
„…tik komunistinės brigados…“
Oi, atsiprašau, retro. Kai kas dar kaifuoja.

Poetas: 
Ne mums. Mums reikia kažko kilnaus ir grubaus, riteriško ir negarbaus, fantastiško ir tikro – meilės.

Pardavėja: 
Deja, burtininkas Merlinas tuos mikrobus seniai užkonservavo ir užkeikimą pamiršo. Tokių prekių nėra. Paieškokite Seime prieš rinkimus – tada jie myli visus, kurie tik kruta.
Neužpykite, kad nepatenkinome. Jūs – pirmieji. Galite nemokamai pasirinkti Seimo nario tušinuką. Teisingai  – geriausi buvo Broniaus.
Sėkmės kūryboje. 1998 metų kūrinys