Kaip vaikų dėmesį prikaustančios žaidimų programėlės rinko jų duomenis

Naujosios Meksikos generalinis prokuroras pateikė ieškinį, kuriame populiarios programėlių kūrimo įmonės bei „Google“ ir „Twitter“ valdomos internetinės reklamos bendrovės kaltinamos vaikų privatumo įstatymų pažeidimu.

Prieš atsisiųsdama „Fun Kid Racing“ programėlę savo tuomet penkiamečiui sūnui Shane’ui, Kim Slingerland įsitikino, kad ji yra „Google Play“ parduotuvės skiltyje „Šeimai“ ir turi tinkamą amžiaus įvertinimą. Šis žaidimas, leidžiantis vaikams lenktyniauti animaciniais automobiliais, kuriuos vairuoja gyvūnai, buvo atsisiųstas milijonus kartų.

Iki praėjusio mėnesio ši programėlė taip pat dalijosi vartotojų duomenimis (įskaitant kartais ir tikslią įrenginių buvimo vietą) su daugiau nei pusšimčiu reklamos ir internetinio sekimo bendrovių. Antradienio vakarą Naujosios Meksikos generalinis prokuroras pateikė ieškinį, teigdamas, kad „Fun Kid Racing“ kūrėja pažeidė federalinį vaikų privatumo įstatymą per daugybę „Android“ programėlių, kurios dalijosi vaikų duomenimis.

„Nemanau, kad tai teisinga, – sakė K. Slingerland, trijų vaikų mama iš Albertos (Kanada). – Nemanau, kad jiems turėtų rūpėti buvimo vieta ar kas nors panašaus. „

Ieškinyje programėlių kūrėja „Tiny Lab Productions“ bei „Google“, „Twitter“ ir trijų kitų įmonių valdomi internetinės reklamos padaliniai kaltinami nepaisantys įstatymo, skirto apsaugoti jaunesnių nei 13 metų vaikų asmens duomenis nuo piktadarių, įsilaužėlių ir manipuliuojančių rinkodaros specialistų. Taip pat, teigiama, kad „Google“ klaidino vartotojus, įtraukdama šias programėles į savo parduotuvės skiltį „Šeimai“.

„The New York Times“ atlikta analizė parodė, kad duomenis rinko ir kitų kūrėjų vaikams skirtos programėlės. Išnagrinėjus 20 vaikams skirtų programėlių (po 10 „Google Android“ ir „Apple iOS“ sistemoms), abiejose platformose rasta pavyzdžių, kai duomenys buvo siunčiami sekimo bendrovėms, taip galimai pažeidžiant vaikų privatumo įstatymą; visgi „iOS“ programėlės bendrai siuntė mažiau duomenų.

Šios išvados sutampa su duomenimis, kuriuos šį pavasarį paskelbė akademiniai tyrėjai, išanalizavę beveik 6 000 nemokamų vaikams skirtų „Android“ programėlių. Jie nustatė, kad daugiau nei pusė programėlių (įskaitant „Tiny Lab“ sukurtas) dalijosi informacija su išorinėmis bendrovėmis būdais, kurie galėjo pažeisti įstatymą. Nors federaliniai įstatymai nenumato daug skaitmeninės privatumo apsaugos priemonių suaugusiesiems, vaikams iki 13 metų tokia apsauga yra užtikrinta. Vaikų privatumo internete apsaugos įstatymas (angl. „Children’s Online Privacy Protection Act“) saugo juos nuo netinkamo sekimo, įskaitant sekimą reklamos tikslais. Be aiškaus ir patikrinamo tėvų sutikimo vaikams skirtoms svetainėms ir programėlėms draudžiama rinkti asmeninę informaciją – pavyzdžiui, vardus, el. pašto adresus, geografinės vietos duomenis bei sekimo kodus (pvz., slapukus), jei jie naudojami tikslinei reklamai.

Vis dėlto, Naujosios Meksikos valstijos inicijuotas teisinis procesas ir vaikams skirtų programėlių analizė rodo, kad kai kurie programėlių kūrėjai, reklamos technologijų įmonės ir programėlių parduotuvės nepakankamai saugo vaikų privatumą.

„Šios pažangios technologijų įmonės pačios savęs nekontroliuoja, – teigė Naujosios Meksikos generalinis prokuroras Hectoras Balderasas. – Galiausiai už tai kainą moka šalies vaikai. „

Jessica Rich, buvusi Federalinės prekybos komisijos Vartotojų apsaugos skyriaus vadovė, šias išvadas pavadino „reikšmingomis ir nerimą keliančiomis“. Pasak jos, jos rodo, kad „programėlių parduotuvėse esančios „saugios erdvės“ vaikams iš tikrųjų nėra saugios“.

„Google“ atstovas Aaronas Steinas teigė, kad patys kūrėjai privalo nurodyti, ar jų programėlės skirtos visų pirma vaikams, o programėlės, patenkančios į parduotuvės skiltį „Šeima“, „turi atitikti griežtesnes taisykles“.

„Twitter“ atstovas pareiškė, kad bendrovės reklamos platforma „MoPub“ neleidžia naudoti savo paslaugų informacijai apie vaikus rinkti tikslinei reklamai ir kad 2017 m. rugsėjį ji sustabdė „Fun Kid Racing“ kūrėjo veiklą dėl taisyklių pažeidimo.

Lietuvoje įsikūrusios bendrovės „Tiny Lab“ įkūrėjas Jonas Abromaitis teigė manantis, kad laikėsi įstatymų ir „Google“ reikalavimų, nes programėlė prašydavo vartotojų nurodyti amžių ir stebėdavo tik tuos, kurie nurodydavo esantys vyresni nei 13 metų. „Manėme, kad viską darome tinkamai“, – sakė jis.

Stebėsenos rinka
Šiuo metu daugybė įmonių stebi vartotojus jų telefonuose, siekdamos sudaryti elgsenos profilius, padedančius pritaikyti rodomą reklamą. Dvi didžiausios tokios bendrovės yra „AdMob“ ir „MoPub“.

Norėdami užsidirbti, programėlių kūrėjai paprastai turi du pasirinkimus: platinti nemokamas programėles, išlaikomas iš reklamos, arba imti mokestį iš vartotojų. Tačiau vaikai neturi pinigų pirkiniams, be to, pagal federalinius įstatymus jų negalima stebėti tikslinės reklamos tikslais.

Programėlių sektoriui sunku prisitaikyti prie vaikų auditorijos, teigė Dylanas Collinsas, technologijų įmonės „SuperAwesome“, padedančios kurti programėles vaikams be jų stebėsenos, vadovas.

Pasak D. Collinso, kai kurie didieji vaikams skirtų programėlių kūrėjai pradėjo taikyti prenumeratos mokestį tėvams arba rodyti reklamą, kuriai nenaudojama stebėsena. Tačiau jis pažymėjo, kad mažieji kūrėjai paprastai parduoda mažiau prenumeratų ir ne visada sugeba parduoti pakankamai reklamos naudodamiesi tik vaikams saugiais reklamos tinklais. „Dėl to apie vaikus vis dar surenkama daugybė duomenų“, – sakė jis.

2013 m. „Apple“ savo „App Store“ parduotuvėje pristatė vaikams skirtą skiltį. Kūrėjams buvo pranešta, kad norint patekti į šią skiltį, programėlėse „negali būti vykdoma jokia stebėsena skirtingose ​​svetainėse ar programėlėse“. „Apple“ informuoja tėvus, kad peržiūri kiekvieną šios skilties programėlę, „siekdama įsitikinti, kad ji atlieka tai, kas nurodyta jos aprašyme“. 2015 m. „Google“ pristatė panašią programą – „Designed for Families“ (liet. „Sukurta šeimoms“). Bendrovė informavo „Android“ programėlių kūrėjus, kad programėlės, „visų pirma skirtos vaikams“, privalo dalyvauti šioje programoje, o kūrėjai turi patvirtinti, kad jų produktai atitinka vaikų privatumo apsaugos teisės aktus. „Google“ teigimu, ši šeimoms skirta skiltis sukurta siekiant padėti tėvams rasti „tinkamų, patikimų ir kokybiškų programėlių“ savo vaikams.

Vaikams ar Šeimoms?
„Tiny Lab“ įkūrėjas A. Abromaitis sukūrė „Fun Kid Racing“ 2013 m., kai nesėkmingai ieškojo lenktynių žaidimo, kurį galėtų žaisti kartu su savo trejų metų sūnėnu. Tarp kitų „Tiny Lab“ sukurtų programėlių yra paprastų žaidimų, tokių kaip „Run Cute Little Pony“.

Vis dėlto, interviu metu p. Abromaitis teigė, kad įmonės programėlės buvo skirtos „mišriai auditorijai“, o jaunesni nei 13 metų vaikai sudarė tik dalį rinkos.

Šis skirtumas yra svarbus: pagal privatumo teisės aktus jaunesniems vaikams skirtoms programėlėms draudžiama sekti bet kokius vartotojus reklamos tikslais be tėvų sutikimo, tačiau bendrai auditorijai skirtos programėlės gali klausti žaidėjų amžiaus ir sekti vyresnius vartotojus.

Kai „Tiny Lab“ pateikė programėles „Google“ parduotuvei, ji nurodė, kad jos skirtos šeimoms, o ne vien vaikams, ir „Google“ šias programėles priėmė.

Liepos mėnesį „The Times“ atliktų „Fun Kid Racing“ programėlės bandymų metu ji prašė žaidėjų iš sąrašo pasirinkti savo gimimo metus. Tačiau kadangi numatytoji reikšmė buvo nustatyta tarp 2000 ir 2001 m., mažas vaikas, norėdamas greičiau pereiti į kitą ekraną, galėjo tiesiog greitai spustelėti pasirinkimą ir būti priskirtas paaugliams. Bandymų metu programėlė nerinko vietos duomenų, jei žaidėjas nurodydavo esąs jaunesnis nei 13 metų.

Kaip rodo elektroniniai laiškai, birželio pradžioje ankstesnį tyrimą atlikę mokslininkai informavo „Google“, kad programėlių kūrėjai, regis, yra suinteresuoti klaidingai pristatyti vaikams skirtas programėles kaip „neskirtas pirmiausia vaikams“ – tai leistų jiems sekti vartotojus tikslinės reklamos tikslais. Kaip pavyzdžius jie nurodė 84 „Tiny Lab“ programėles ir teigė iš viso aptikę beveik 3 000 programėlių, kurios, jų manymu, buvo panašiai klaidingai pažymėtos.

Liepos mėnesį „Google“ atstovas atsakė, kad įmonė ištyrė „Tiny Lab“ programėles ir nustatė, jog jos nepažeidė privatumo teisės aktų. Pasak jo, „Google“ nelaikė „šių programėlių skirtomis pirmiausia vaikams – jos buvo skirtos šeimoms apskritai“.

Po mėnesio „Google“, regis, pakeitė poziciją: įmonė pranešė p. Abromaičiui nustačiusi „Tiny Lab“ programėlę, kuri turėtų būti priskirta vaikams skirtų programėlių kategorijai. „Google“ davė „Tiny Lab“ savaitę laiko pakeisti šią ir kitas panašias programėles. „Tiny Lab“ pažymėjo 10 savo programėlių kaip skirtas vaikams ir jose naudojo vaikų programėlėms pritaikytus reklamos tinklus. „Google“ patvirtino atnaujinimus, tačiau rugpjūčio pabaigoje nurodė daugiau programėlių, kurias reikėjo pakoreguoti, todėl p. Abromaitis atliko dar vieną pakeitimų etapą. Šią savaitę, sulaukusi „The Times“ užklausų, „Google“ užblokavo „Tiny Lab“ paskyrą ir pašalino visas jos programėles iš „Play“ parduotuvės, motyvuodama daugybiniais taisyklių pažeidimais.

Paprašyta pakomentuoti anksčiau siųstus el. laiškus, „Google“ nurodė, kad tie teiginiai buvo klaidingi ir kad bendrovė neteikia patvirtinimų, jog „Play“ parduotuvėje esančios programėlės atitinka vaikų privatumo apsaugos įstatymus.

Ponas Abromaitis teigė besitikintis bendradarbiauti su „Google“, kad galėtų sugrąžinti programėles į parduotuvę.

Masinis vaikų veiklos sekimas
Šį pavasarį atliktas tyrimas parodė, kad ne tik daugiau nei pusė „Android“ skirtų programėlių vaikams dalijosi sekimo identifikavimo numeriais, bet ir 5 proc. jų be tėvų leidimo rinko informaciją apie vaikų buvimo vietą ar kontaktinius duomenis.

Norėdami įvertinti sekimo mastą tiek „iOS“, tiek „Android“ platformose, „The Times“ atliko nedidelį tyrimą, kurio metu išnagrinėjo po 10 programėlių kiekvienoje platformoje. „The Times“ pasirinko tiek populiariausias programėles vaikams, tiek mažiau žinomas programėles, kurios mokslininkų tyrime buvo įvardytos kaip besidalijančios duomenimis; taip siekta patikrinti, ar problemų kyla ir „iOS“ platformoje bei ar jos buvo išspręstos „Android“ versijose.

Nors sunku nustatyti, ar įmonės iš tikrųjų pažeidžia federalines taisykles, šešios „Android“ programėlės dalijosi tokiais duomenimis kaip tiksli buvimo vieta, IP adresai ir sekimo identifikatoriai būdais, kurie gali kelti problemų. „iOS“ platformoje penkios programėlės siuntė identifikatorius sekimo paslaugas teikiančioms įmonėms abejotinais būdais.

Be „Fun Kid Racing“, tyrimai parodė, kad dar viena „Android“ programėlė – milijonus kartų atsisiųstas animacinis žaidimas „Masha and the Bear: Free Animal Games for Kids“ – siuntė tikslius buvimo vietos duomenis kitoms įmonėms. Šios programėlės „iOS“ versija siuntė reklamos identifikavimo kodus įmonei, kuri savo tinkle paprastai neleidžia naudoti programėlių vaikams.

Kipre įsikūrusi „Masha“ programėlės kūrėja „Indigo Kids“ elektroniniame laiške teigė neatsakanti už vaikų duomenų rinkimą, nes šiuos duomenis rinko trečiųjų šalių įmonės. „Mes, kaip įmonė, nerenkame ir nesaugome jokių savo vartotojų duomenų“, – nurodė bendrovė.

Kitos programėlės, kurių duomenų tvarkymo praktika galėjo pažeisti vaikų privatumo taisykles, siuntė duomenis kelioms sekimo paslaugas teikiančioms įmonėms, neleidžiančioms naudoti programėlių vaikams, arba siuntė duomenis su kompiuterinio kodo žymomis, klaidingai nurodančiomis, kad duomenys gauti ne iš vaikų.

Kelios „The Times“ nagrinėtos programėlės taip pat siuntė reklamos identifikatorių kitoms įmonėms, tačiau teigė, kad tai daroma konkrečiais, įstatymų leidžiamais tikslais, pavyzdžiui, siekiant išvengti pernelyg dažno to paties skelbimo rodymo.

„Apple“ atstovas spaudai Tomas Neumayras pareiškė, kad vaikų privatumas programėlėse yra „labai rimtai vertinamas dalykas“ ir kad kūrėjai privalo laikytis griežtų gairių dėl sekimo programėlėse vaikams.

Įstatymo vykdymo užtikrinimas
Nuo tada, kai 1998 m. buvo priimtas federalinis įstatymas dėl vaikų privatumo internete apsaugos, Federalinė prekybos komisija (“FTC“) iškėlė beveik 30 bylų dėl pažeidimų, kuriuos padarė tokios įmonės kaip „Sony BMG Music Entertainment“ ir „Yelp“. Visos šios bendrovės galiausiai sudarė susitarimus su agentūra.

„FTC laiko Vaikų privatumo internete apsaugos įstatymo vykdymo užtikrinimą vienu iš pagrindinių prioritetų“, – teigė agentūros atstovė spaudai Juliana Gruenwald.

Tačiau Naujosios Meksikos valstijos inicijuotas ieškinys skiriasi nuo ankstesnių. Valstija siekia patraukti atsakomybėn ne tik vieną programėlių kūrėją ar reklamos bendrovę – į procesą įtraukiamos ir „Google“ bei „Twitter“ reklamos platformos bei „Google“ programėlių parduotuvės vykdoma patikros procedūra.

„Google“ žino, kad „Tiny Lab“ programėlės neteisėtai seka vaikus“, – teigiama ieškinyje. „Google“ veiksmų neigiamą pobūdį sustiprina tai, kad ji tikina tėvus, jog „Tiny Lab“ programėlės atitinka vaikų privatumo įstatymą ir yra „saugios vaikams“.

Ši byla ypač opi „Google“ ir „Twitter“ bendrovėms, kurioms jau taikomi federaliniai susitarimai dėl vartotojų privatumo ar saugumo pažeidimų. Šie susitarimai draudžia bendrovėms klaidingai pristatyti vartotojų duomenų apsaugos priemones, o pažeidimai gali užtraukti didžiules baudas.

„Nemanau, kad kas nors pasikeis, jei nebus imamasi priemonių įstatymui įgyvendinti“, – sakė Serge\'as Egelmanas, Kalifornijos universiteto Berklyje tyrėjas, šį pavasarį vadovavęs atitinkamam tyrimui.

Naujosios Meksikos generalinis prokuroras išreiškė viltį, kad „FTC“ ir kiti pareigūnai Vašingtone paseks jo pavyzdžiu. „Tai meta šešėlį tiek federalinei vyriausybei, tiek technologijų sektoriui, – sakė B. Balderasas. – Bandau priversti federalinio lygmens įstatymų leidėjus atsipeikėti. „