Krisčiukas GudmonaitėAugo saulėgrąža mano daržely...
O aš tik noriu kas rytą į Saulę keltis.
Noriu dainos - ieškau paguodos.
O tėvai supavydėjo, jai žiedų, pavydu juodu.
Nuskynė žiedus, siemkų nelaukę.
Ir pasimerkė velnią įtraukę...
Yra man gaila savęs ir saulėgrąžos.
Oi pavydėjo, kad esam sielos draugės.
Nuoširdžiai stengės, augino, žydėjo...
O ji jau nukentėjusi - nepadės vėjas.
Neturi sielos gera gėlė, numirė vėlė.
Ji jau su velniu kaip kokia dilgėlė.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2026-09-22 12:23
|
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |