Tėvas žiema perka kiaulienos kauliukus

Mama apsidžiaugė – Tėvas parodė du iš sąsiuvinio langeliais iškirptus lapelius su rašaliniu parkeriu parašyta data. Tai buvo talonas mėsai iš mėsos kombinato parduotuvės nusipirkti.
Jeigu taloną sušlapinsi išsilies data ir talonas neteks galios – negausi jokių kiaulienos kaulų.
Tai buvo legalus maisto šaltinis.
Koks šimtas žmonių stovėjo eilėje į medinį baraką.
Ant juodo stulpo degė blausi geltona šviesa.
Žmonės išlipdavo autobusų stotelėje ir žinojo, kad stovėti reikės iki blausaus žibinto
Žiema temdavo anksti.
Traktorius nustumdavo sniegą netvarkingai, velkantys į sviestiniame popieriuje įvyniotą kiaulieną, kliuvinėjo už sniego kauburių, barstė taip sunkai uždirbtus kaulus.
Mes su mama stovėjom su iš maišo pasiūta terba, kol tėvas išneš mėsą.
Man šilta su „ mutono „kailiniais. Jie tokie šilti ir veltiniai mano su guminiais kaliošais.
Atidžiai sekiau kai tėvo kailinė kepurė dingo barako tarpdury.
Staiga riksmas. Atsigauna šaltyje sustingusi, apsnigta minią su terbomis, maišais.
Kažkas neturi talonėlio. Reikalaus pasitraukti. Grasins  sutrypti, nušauti. Keletas sočiai valgančių vyrų ištrauks iš eilės  žmogų be talonų.
Jeigu žmogus rėks savo teisybę – jį iki kraujo galėjo primušti. Prie tų dviejų pasirodydavo dar penki šeši ir jį nustums į sniego pusnį prie medinės sargo budelės šalia įvažiavimo į teritoriją.
Taip bausdavo netvarkingus žmones.
Vėliau matydavau, kaip žmonės atsargiai elgėsi su autobuso talonėliais, poliklinikos lapeliais. Švarus, išsaugotas lapelis – gyvenimo simbolis.
Turi švarų lapelį su data – tau priklauso trys kilogramai kaulų, įėjimas pas gydytoją, kelionė iki namų.
Žmogų, kuri už abiejų rankų vedė du stambūs vyrai  buvo mano TĖVAS.
Jį  nustūmė į sniegą, nes jis priešinosi. Bandė ištrūkti.
Nuskubėjom pakelti besivoliojančio žmogaus.
Buvo smarkiai gėda, kad tai atsitiko mums.
Žmonės mūsų gailėjo, mačiau jie būtų mums viską atidavę, bet nieko neturėjo.
Tai ten, viduje buvo įstatymai.
Čia šaltyje – visi buvom vieningi ir su kiekvienu galėjo taip atsitikti.
Žinoma, jie širdyje džiaugėsi, kad mūsų mėsa atiteks jiems.
Mama gailėjosi, kad Tėvui atidavė talonėlius mėsai.
Dar autobuse Tėvas mus pralinksmino išsitraukdamas iš palto kišenių skaniausių parūkytų dešrelių. 
Tai buvo nelegalus maisto šaltinis