1979, Plutonas

Šiandien sugrioviau Saulės sistemą. Ak!
Kaltas! Grafikai rodė, kad turėčiau
gražiai apsisukti aplink Saulę.

Nieko panašaus.

Aš – tikras chaoso įsikūnijimas. Niekas negali
manęs įsprausti į rėmus. Visos kitos planetos mano,
kad esu įkyrus. Mano, kad esu pabėgęs
mėnulis, dabar laisvai klajojantis.

Velniop mėnulį. Velniop Saulės sistemą.
Velniop laiką. Metus? Jūsų metai man –
tik menka diena. Galėčiau praleisti tuos metus
vartydamasis vėjuose ir galvodamas apie žiedus –
ir apie tai, kad Jupiteris jau seniai galėtų
pagaliau drąsiai mane vesti. O Jūsų diena?

Tai - niekalas. Menkniekis. Visa Jūsų diena –
vos mano saulėlydžio pradžia.

Mano vardas reiškia pragarą, pyzduk. Esu pragaras,
kalyte. Visas tas šaltis, kurio dar nepatyrėte.
Tikras chaosas. O bandėte mane suvaldyti. Pavadinote
devintąja. Tarp visų tų grafikų, matematikos ir kompasų
bandėte priversti mane laikytis taisyklių. Taisyklių?
Velniop taisykles. Neptūnas – lėtas šunsnukis. O
nusipelniau visos Saulės šviesos ir viso to melsvai
auksinio dangaus aplinkui.

1979-ųjų vasario 7-oji, ir mano oda – labiau
varinė nei bet koks dangus. Labiau metalinė.
Neptūnas verkšlena kažkur už nugaros, o aš –
su bėgimo bateliais ir visu tuo dangumi, kuris
priklauso tik man.

Velniop tvarką. Velniop laiką. Pertvarkiau kosmosą.
Sukėliau tokį chaosą ir pragarą, kokio dar nepatyrėte.
Dabar visi vaikai klasėse sutrikę. Visi jų laikrodžiai –
rodo neteisingai. Jie net nežino, ką po velnių daryti.
Jiems tenka mokytis naujų dainų ir visokių nesąmonių.
O kitoms planetoms – sugadinau jų orbitas. Sudrebinau
dangų. Tikras chaosą sėjantis siaubūnas.

1979-ųjų vasario 7-oji. Dangus – melsvai auksinis:
galimybių laisvė.

Šiandien sugrioviau Saulės sistemą. Oi! Kaltas!