Žmogus pavargęs
It apkvaitęs kiras
Kuris nerdmas į jūrą
Supranta jog uola
Sudužęs
Guli lovoje ir virpa
Prie lovos lovoje kitoj
Užmigę snaudžia bitės
Ir gaivalas
Kurį vadiname gyvenimu
Įžiebia ugnį jog nubus
Viduj žmogaus viltis
Kad suklijuotas jis
Nebus bjauresnis
Nei kiti
Ir po sausros šią naktį lis


žiūrintis dangun
