Akademinių atostogų pavasaris

Akmenis vežu, dėliosiu gėlynėlį...
Mūsų namų kieme taip reikia mažų akmenėlių.
Snieguolės tyros, jos jau nužydėjo.
O kaži ar yra Pušyne žibutėlių...

Eiti pasivaikščioti bijau...
Net su šuneliu seniai niekur nebeėjau.
Gandro bijau, varlės bijau, kiškį pagavau.
Akmenėlius dėliosiu, ir rožines melodijas niūniuosiu.

Mintyse nuo vaistukų tylu...
Ir esu visai ne lietingų debesėlių žmogus.
Nužydėjo baltos gėlytės,
ašarėlė skaisčiuose veideliuose švyti.

Po viso to labai reikia paguodos...
Darbo reikia, mažoms mergaitėms, miesteliuose mažuose...
Ar tai Raseiniai, ar tai Kelmė...
Ieškau gyvenimui poezijos, baigėsi dainos.