Tie grybukai, tie kelmučiai,
kiek jų - net akiai sotu.
Krinta klevo lapai.
Noriu ruduo šis būtų man draugu.
Kelmučius krepšin renku,
ir man labai mintims sotu.
Daug kelmučių čia radau,
noriu su visu miestu draugaut.
O paskui bus grietinėlės,
ir pipirų su druska...
Vėl atėjo rudenėlis...
Vėl miškuose marguma.


Krisčiukas Gudmonaitė


