Šešėlių paktas: galutinis frontas 3 dalis

PROLOGAS: Signalas iš tuštumos
ŽGT Orbitinė stotis „Trikampis-1“. Vieneri metai iki Susidūrimo.
Žanas Lukas Moro sėdėjo priešais pagrindinį taktinį ekraną, kurio melsva šviesa išryškino dešimtis tūkstančių raudonų ir žalių taškų ties Saturno orbita. Šviesos aljanso fotoninės katedros ir Šešėlio pakto dregnotai artėjo kartu. Pavogti Konsorciumo skydai ir Stebėtojų laiko kodai buvo paruošti, tačiau Žemės Gynybos Taryba žinojo skaudžią tiesą: jėgų asimetrija buvo dešimt prieš vieną. Žemė buvo pasiruošusi mirti stovėdama.
– Žanai, – į salę įžengė Lukasas. Jo kiber-ranka pulsavo keista, balta šviesa, kuri nepriklausė nei vienai žinomai sistemai. – Mūsų išoriniai sensoriai užfiksavo objektą, judantį tiesiai pro priešo laivyno gilumą. Priešai jo nemato. Jų skeneriai tiesiog nuslysta jo paviršiumi.
– Konsorciumas? – Žanas pakėlė akis, jo ranka intuityviai palietė randą ant skruosto.
– Ne. Šitas laivas nenaudoja gravitacinių variklių. Jis varomas... atomine fuzija, bet sukonstruota taip, kad nepalieka jokių radiacijos pėdsakų. Ir mes gavome žinutę. Ne telepatinį šoką ir ne skaitmeninį kodą. Tai paprastas, senas radijo signalas prancūzų kalba.
Ekrane pasirodė trumpi, gilūs garso bangų virpesiai, o salėje nuskambėjo žemas, vargonus primenantis balsas:
„Žemės sūnūs. Mes matėme jūsų sabotažą Paryžiuje. Jūs atsisakėte būti dvasiniais vergais ir atmetėte Konsorciumo sutartį. Jūs esate pirmoji rasė per tris šimtmečius, kuri pasirinko vienatvę. Šviesa ir Šešėlis atvyksta jūsų sudeginti. Konsorciumas laukia jūsų likučių. Mes atvykome išmokyti jus laimėti šį karą patiems. Įsileiskite mus. “
1 SKYRIUS: Mokytojai iš pelenų
Klaidūnų flagmanas „Arka“ nusileido apleistoje Sacharos dykumos zonoje – ten pat, kur prieš penkiolika metų prasidėjo pirmasis Sacharos skrodimo incidentas. Žanas Lukas ir Lukasas asmeniškai pasitiko penktosios rasės delegaciją. Senovinė civilizacija, kuri prieš tūkstantį metų pati išgyveno Šviesos aljanso asimiliaciją ir Šešėlio pakto brutalumą. Jie atsisakė stoti į autoritarinį Konsorciumą, nes suprato, kad tai tik kita pavergimo forma. Jie pasirinko „Klaidūnų“ kelią – jų planetos buvo sunaikintos, todėl jie gyvena milžiniškuose, maskuojamuose laivuose-miestuose, nuolat judėdami per galaktikos pakraščius
Jie yra organinės gyvybės atstovai, tačiau jų evoliucija vyko didelės gravitacijos pasauliuose. Jie žemesni už žmones, neįtikėtinai tankių kaulų ir raumenų struktūros, o jų oda primena sukietėjusią medžio žievę. Jų veiduose nėra burnų – jie bendrauja per biologinius rezonatorius savo krūtinėje, skleidžiančius gilius, žemus, žemiškus garsus, panašius į vargonų akordus.
Jų misija: Jie neieško pavaldinių. Jų vienintelis tikslas – rasti civilizacijas, kurios sugebėjo pačios pasipriešinti didžiosioms kosmoso imperijoms, ir išmokyti jas išlikti savarankiškoms. Žemę jie stebėjo nuo Nulinio Taško akimirkos.
Iš laivo išlipusios būtybės nesiūlė stebuklų. Jų lyderis, vardu Oronas, per savo krūtinės rezonatorių šaltai paaiškino situaciją:
– Mes neduosime jums ginklų, kurie šaudys už jus. Jei mes laimėsime šį karą jūsų rankomis, mes tapsime jūsų naujais šeimininkais, o tai prieštarauja mūsų įstatymui. Mes išmokysime jus naudoti jūsų pačių pavogtas technologijas taip, kad didieji Aljansai taptų bejėgiai.
Klaidūnai parodė esminę Žemės taktinę klaidą:
• Technologinis parazitizmas: Žemė bandė nukopijuoti Konsorciumo ir Stebėtojų ginklus vienas prie vieno. Tačiau didieji Aljansai žinojo kiekvieną šių ginklų silpnybę.
• Asimetrinis hibridizavimas: Klaidūnai padėjo Lukasui sujungti pavogtus Stebėtojų laiko kodus ir Konsorciumo gintaro skydus į visiškai naują sistemą – „Klaidų matricą“. Ši technologija leido ne tiesiog blokuoti priešo plazmą, o grąžinti ją atgal per laiko iškraipymo linijas tiesiai į priešo laivų reaktorius.
– Jūs kariaujate kaip valstybė, – sakė Oronas, žvelgdamas į Žaną. – Kosmose wir kariaujame kaip virusas. Jūs turite leisti jiems nusileisti. Jūs turite paversti savo orbitą jų pačių spąstais.
2 SKYRIUS: Užveržtas mazgas
Žemės orbita. Susidūrimo diena.
Jungtinis Šviesos aljanso ir Šešėlio pakto laivynas užpildė visą horizontą. Kristalinės katedros ir plazminiai dregnotai pradėjo koordinuotą Žemės atmosferos deginimą. Jų fotoniniai spinduliai smogė į planetos skydus virš didžiųjų miestų.
Žanas Lukas Moro stovėjo ŽGT flagmano „Obsidianas-1“ komandų tilte. Šalia jo sėdėjo Oronas, jo sensoriniai organai ramiai fiksavo priešo artėjimą.
– Skydai ties Niujorku lūžta! – rėkė Lukasas, jo kiber-ranka buvo tiesiogiai įkišta į naująją Klaidūnų matricą. – Žanai, laikas!
– Ne dar, Lukai, – Žanas lėtai išpūtė dūmus, jo akys fiksavo palydovinius duomenis. – Leisk jiems susitelkti į vieną kvadratą. Tegul jie mano, kad mes pasiduodame.
Kai Šviesos aljanso flagmanas, vadovaujamas pulkininko Vinco, įžengė į viršutinius atmosferos sluoksnius virš Europos, Žanas Lukas davė komandą:
– Aktyvuoti Klaidų matricą.
Lukasas nuspaudė pagrindinį valdymo modulį. Pavogti Stebėtojų laiko kodai akimirksniu sukeitė sekundes vietomis. Šviesos aljanso paleisti fotoniniai spinduliai, užuot sudeginę Paryžiaus likučius, atsitrenkė į laiko kilpą, apsisuko 180 laipsnių kampu ir su triuškinančia jėga smogė atgal į pačių kristalinių katedrų energijos blokus.
Vienas po kito dešimtys Šviesos Aljanso laivų pradėjo sprogti nuo savo pačių ugnies. Šešėlio pakto plazminiai dregnotai, praradę fotoninę paramą, įsipainiojo į Konsorciumo gintarinius tinklus, kuriuos Klaidūnai padėjo paversti magnetinėmis minomis.
3 SKYRIUS: Laisvųjų triumfas
Karas nebuvo lengvas. Žemės miestai nukentėjo, o gynybinis laivynas prarado pusę savo kreiserių. Tačiau penktosios rasės taktika suveikė: jie privertė didžiąsias imperijas kariauti nepažįstamame, chaotiškame technologiniame fone, kur jų pačių ginklai veikė prieš juos.
Supratęs, kad patiria triuškinantį pralaimėjimą, virš orbitos kybantis juodas Konsorciumo monolitas nusprendė nesikišti. Jie pamatė, kad Žemė ne tik išmoko gintis, bet turi ir galingą, nematomą sąjungininką. Konsorciumo laivas lėtai apsisuko ir pasitraukė į giliąją kosmoso erdvę. Imperijos suprato: šis sektorius jiems nebepriklauso.
Mūšio pabaigoje Žanas Lukas Moro tiesioginiame eteryje susitiko su sučiuptu, sužeistu pulkininku Vincu.
– Tu pralaimėjai, Vincai, – Žanas pažvelgė į savo buvusį mokinį, kurio akyse fotoninis spindesys pamažu geso, palikdamas tik žmogišką baimę. – Tavo „Šviesa“ tebuvo iliuzija.
– Jūs likote vieni, Moro... – kando lūpą Vincas. – Kas jus apsaugos, kai jie sugrįš po šimto metų? Penktoji rasė jus paliks.
– Mes patys save apsaugosime, – ciniškai nusišypsojo Žanas. – Nes dabar mes žinome, kaip mokytis.
EPILOGAS: Kosmoso klaidūnai
Treji metai po Galutinio Fronto. Sacharos dykuma.
Klaidūnų flagmanas „Arka“ ruošėsi pakilimui. Oronas stovėjo priešais Žaną Luką ir Lukasą, jo krūtinės rezonatorius skleidė tylius, ramius akordus.
– Mūsų darbas čia baigtas, Žemės sūnūs, – ištarė penktosios rasės lyderis. – Jūs išmokote svarbiausios pamokos: kosminė laisvė nėra dovana. Tai nuolatinis asimetrinis pasipriešinimas. Jūsų gamyklos jau pačios kuria variklius, kurie nebepriklauso nei vienam Aljansui. Jūs esate savarankiški.
– Kur keliausite dabar? – paklausė Lukasas, kurio naujoji kiber-ranka dabar buvo visiškai integruota su Klaidūnų silicio komponentais.
– Į Andromedos pakraščius, – atsakė Oronas. – Ten yra jauna civilizacija, kurią Šešėlio paktas bando paversti savo hibridais. Mums reikia išmokyti juos naudoti sabotažą.
Žanas Lukas Moro išsitraukė savo seną užrašų sąsiuvinį ir užrašė paskutinius žodžius. Jo trilogija buvo baigta. Tai nebuvo istorija apie žmonijos pergalę prieš kosmosą. Tai buvo istorija apie tai, kaip žmonija išmoko išlikti viena, atsisakydama bet kokių šeimininkų.
„Arka“ pakilo į dangų be garso, ištirpdama žvaigždėtame Sacharos danguje. Žanas ir Lukasas liko stovėti ant smėlio, žvelgdami į viršų. Pasaulis buvo saugus, tamsus ir neįtikėtinai didelis. Bet pirmą kartą per šimtmečius žvaigždės virš jų nebekėlė baimės – jos kėlė pagarbą, kurią gali jausti tik tikrai laisva rasė.