Aitri gleivė ant nuodėmės sleksčio

popiežius išsikvietė Dievą
      kad primintų.....


Dulkės yra tam, kad papasakotų pabalusiems delnams,
jų dalia-prakirsti nektarinio vaisiaus, nutraukę ryšius
su savo vidiniu gyvenimu, per visas linijas------------

Kaulai lūžta pleiskanomis-aš nenoriu, kad senyva moteris bučiuotų
barzdotą veidą-vietinis kanapės gėrimas-psichodelinis transas-
aš nenoriu, kad Dievas parodytų mano tuštumą----------------
teesie jo valia-------------------------------------------------------

Tai begalinis mano testamentas: nenoriu prarasti kūno, pakabinti
ant šiltinės iškankintos tvoros-desperatiškas tas psichotropinis mano likimas,
Juozapo pakalnėj.

Virpinant svetimo plaukus-sraigės smegenų sindromas, po nerimu išlindęs iš kalnų, kristalinių atomų-nereikia,
                                                              nors duotas tam ženklas
prarasti atmintį ir dabartį-motinos kraity
  lietuviams nepadės jų dainos ir rūtos
kaip paskutinis ruduo-sukaltas kartas
                                        angliai kasykloj-
mano mergaitė buvo jauna-kvapas aitrus

septintą valandą ryto atnešiu tau taurę-egzilė
Aštuntą valndą stebėsiu nukryžiavimo ceremoniją: nebūsiu
saulė jos sprogime-avarijoje po pūvančiais lapais-šiluma
nekonvertuok sapnų į mane.... Juozapo pakalnėj
susprogo ryšis, įsipjoviau nagą------------------------------------

Vaškas ir vainikas padėtas ant skutimosi kibiro-manasis veidrodis-tas
purslų kibiras-svogūnas išmetęs savo lukštus.
Papasakok, mieloji, apie gėles
rožes
jazminus
lubinus
lelijas
gvazdikus
aš tapsiu floristu
aš myliu vainikus.... ne kapų....
suvyniok į bintą
Izoliacija nuo šviesos-natūralus reiškinys
            postmoderni kiaulytė....