Lašas

Kap Kap

Už kiekvieną ne taip nugyventą dieną.

Kap Kap

Už kiekvieną praleistą miego valandą, neteisingai sukramtytą maistą.
O gal tiesiog už neturėjimą gurmano gomurio.

Kap Kap

Už kiekvieną į save sutrauktą cigaretės dūmą.

Kap Kap

Už kiekvieną drebulį atsiliepus telefonu ir laukiant, ką dar blogo šiandien pasakys klientas.

Kap Kap

Už kiekvieną kiekvieną komentarą interneto platybėse vietoje šiaurinio ėjimo lazdų rankose.

Kap Kap

Už praeitį, prisiminimus.
O gal tiesiog Kap Kap už genus.
Už tai, kad gimei ir atsinešei savo likimą.

Kap Kap kas sekundę.

Chemijos nuodai, galintys nubraukti visą tavo praeitį, kai sulašės.

Kap Kap

Už naują gyvenimą,

kuriame būsi naujas cheminis junginys su pakeistomis kūno ląstelėmis, kad gyventum ir būtum tuo, kuo buvai. Tokiu, kokį tave iki šiandien pažinojo aplinkiniai.

Jie tuo labai tiki, ir tu negali jų nuvilti, nors su kiekvienu Kap Kap, kas sekundę, vis labiau supranti, kad nebūsi tuo, kuo buvai.

Jei apskritai būsi.

Ar būsi?

Nesi tikras, todėl apie savo asmenybės ateities virsmą dar labai ir nemąstai.

Plauki pasroviui su tuo skysčiu, kapsinčiu į tavo venas ir plaunančiu iš tavęs visus praeities prisiminimus, pojūčius, įgūdžius ir jėgas.

Bet vis dar atsimeni tą žmonių išmintį ar pastebėjimą (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi), kad lašas po lašo ir akmenį pratašo.

Taigi žmogų lašas tikrai įveiks.