- Mano meilė -

Banalu, kai sidabruotas vynas neša pėdas,
b a n a l u,  išraudę vaisiai svyra
                                link  delnų -

Mano Meilė banali lig gėdos - -
bet dėl jos aš gėdos nejaučiu.

Banalybės man kedena plaukus,
aš jomis brendu ir jom mintu.
Ir pakibsiu aš ant balto jauko,
jeigu šitai, syk, man bus smagu.

Ir ištiesiu savo šaltus kaulus,
ir kliedėsiu savo baltumu -
mano Meilė banali iš naujo,
aš ir vėl, iš naujo, ją seku.