Lauko akmuo

akmens viduje
ruda gysla dar tebe-
alsuoja naktim.
mezozojaus šešėlis
užgesina mano balsą.


pilkas akmuo stovi.
ruda raukšlė jo širdy —
be jokio blizgesio.
tik laikas, sukrešėjęs
į nebylų peizažą.


akmuo kvėpuoja
mano plaučiais — ruda gysla
raitosi many.
miškas iš fosilijų
atsimerkia mano akim.


šiltas akmuo liečias —
lyg būtų ką tik ištrauktas
iš gyvo kūno.
ruda gysla pulsuoja
kaip seniai užgijęs randas.