Tas paveikslas, šitas, va šitas.
Jis lyg iš ateivių rankų nukrito -
spalvų makalynė, peckelynė,
reikia stengtis, kad būtum gera tapytoja.
Impresionizmas ir dadaizmas.
Noriu aš, būtų - forma daili.
Spalvų tik akyse, man čia primakaliota,
spalvų makaliūzė - tu tik baiki kvailioti.
Man tik baugu - kaip įvertinsi tu mano meną.
Man galvoje idėjų daug prisirado.
Tekšt ir dar - mažas lopiukas.
O kad tu tik žinotum, kaip mano širdutė padūko.


Krisčiukas Gudmonaitė


