Ivanas Buninas
Smilkalinė
Kalnuos Sicilijos, apleisto vienuolyno
Šventykloje tamsioj, nuzulintais laiptynais,
Į griuvenas altoriaus atvedė piemuo,
Maldų ten stovi stalas, nuogas jo akmuo,
O priešais, dulkėse, kapų blandos auksinės,
Tuščia parvirtus guli smilkalinė,
Seniai užgęsusi, viduj visa juoda
Nuo degusios anglies joj kažkada tai...
Širdie mana, pilna ugnies ir aromato,
Jos nepamirški tu. Lig juodumės sudek.
1916
Иван Бунин
Кадильница
В горах Сицилии, в монастыре забытом,
По храму темному, по выщербленным плитам,
В разрушенный алтарь пастух меня привел,
И увидал я там: стоит нагой престол,
А перед ним, в пыли, могильно-золотая,
Давно потухшая, давным-давно пустая,
Лежит кадильница — вся черная внутри
От угля и смолы, пылавших в ней когда-то...
Ты, сердце, полное огня и аромата,
Не забывай о ней. До черноты сгори.
1916


temsta


