* * *
Juk nieko nebuvo, gal žaibas perskrodė
Ir širdį, ir sielą — man visko gana...
Juk nieko nebuvo, tik man pasirodė,
Jos žvilgsnis paglostė mane...
Juk nieko nebuvo, tik ašaros tryško
Iš mano akių ir iš mano širdies...
Juk nieko nebuvo, užteko jau visko,
Ir niekas nesakė — sudie...


Edvardas















