nesibaigiantis vakaras

mačiau akių kraščiukuos blizgančias dėmes.

prisišliejęs prie popieriaus burto jūreivis nutilo,
svylantis sapnas jam glostė membraną ir lijo
mažo dievo durklais:
iš kišenių vinukais.

žiuželiai kibo prie strazdanų,
blėso rudenio saulė.
--
tada prisiminiau, ko dar nepasakiau
(jau vasara,
plaštakose mirksta debesys):
nagu įbrėžk durų akutės stiklą
ir sutemos įgaus kampus