Mano ta draugė,
lengvesnio pragyvenimo laukė.
Sukosi aplink save vėjuje,
paskui ėjome liepų alėjomis.
Ji iš skurdo siekė mokslo didžio.
Gimdė mintį su ponų pavydu.
Sukos suknelė pavasario vėjuje,
paskui - nebe draugė, paskui kitu keliu išėjo.


Krisčiukas Gudmonaitė


