Kačių karalienė

Kieme, kur įkrito į kanalizaciją mano tėvas šliaužiojo kiemsargė
Žiemą ir vasarą ji dėvėjo oranžinį vilnonį paltą su atvartais
Ji šėrė laukinius katinus, vaikščiojančius laisvėje
Niekada niekas nematė jos šluojant kiemą, renkant popierius
Nepakėlė nei vienos nuorūkos juodais nuo purvo pirštais
Tėvas iš „Dubysos“ parnešdavo atliekų, numesdavo popieriuje 
Kačių karalienė prie garažų dėjo skardines silkių „ IVASI“ dėžes
Ten kratydavo riebias valgyklines atliekas iš restorano „ Dubysa“
Niekada neglostė kačių, bet leisdavo glaustytis prie juodų botų
Kačių karalienė nekentė kiemo vaikų, kurie žaidė su katinais
Kartą ji pasibeldė į namus ir parodė stačiom ausim kačiuką
„ Pirkit „ - pasiūlė ji. Butelis  alaus.
Nesiderėjom.
Ji gėrė alų, o katės glaustėsi aplink botus.
Išgėrusi kačių karalienė užmigo kieme smėlio dėžėje.
Naktį ji pasibeldė į duris.
„Atiduokit kačiuką. Žinau, kankinat, norit jį nužudyti“
Išnešiau miegantį pūkuotą kamuoliuką.
„Ačiū, Dievui, dar nenužudėt“ griebė ji kačiuką.
Tėvas ir toliau nešė iš restorano popierinius maišus atliekų.