Matriarchatas

Gyveno vaikinas ir mergina,
Buvo gražu, šilta ir taika.
Karo kirvis užkastas giliai,
Jis yra nereikalingas, matai.
Sąlygų nebuvo,
Grobio trūko,
Vyras kaip medžioti užmiršo,
Glėbyje su moterimi susirišo.
O ten šilta, gera ir ramu,
Ten nėra jokių audrų.
Ir moters valia reikštis ėmė,
Kai vyras glėbyje į ją rėmės.
Matriarchatas sugrįžo,
Kur jėga dingo vyro?
Ji jį viršijo jėga,
Bus nauja tvarka.
Amazonės mūšy klykia,
Princesė Ksena ryja,
Vyrus silpnus,
Laužo ragus.
Harmonija, grožis ir taika,
Ah, kad taip būtų visada!

Bet patriarchatas iš už jūrų plačių,
Įsiveržė su nuožmiu karo kirviu.
Karas yra jų gyvenimo draugas,
Jų pasaulyje laisvai liejasi kraujas.
Fatalizmas, žaizdos, prakaitas ir purvas,
Slepia bailius ir silpnus vyrus urvas.
Iškapoti bus jie visi, deja,
Kur amazonės dabar yra?!