Aš pabudau rytiniam brėky,
Kai kopė saulė virš namų
Ir kai pradėjo vėlei lietis
Rudeniai lapai iš žiemos kapų.
Mes susitikom jau netrukus
Po giedru dangumi melsvu.
Takelis buvo kiek pažliugęs,
Ir visgi žengėm juo kartu,
Bet bėgo greitai senis Laikas,
Nors ir glaudeisi prie manęs.
Suiro lapų pusnys raišos,
Kaipmat suirome ir mes.
Ir kiek vėliau tamsa atėjo,
Palikus dieną užanty.
Tik nakviša balta žydėjo
Švelnioj pavasario nakty.


Agintas Genys




