Dar naktis su diena delnus sujungus,
Skaičiuoja tyliai metų kvėpavimą.
Žemė pabunda – dar basomis,
Bet jau žino: šviesa grįžta namo.
Ledai traukiasi be ginčo,
Upės prisimena vardus.
Sėkla po dirva klausosi,
Ar jau galima būti stebuklu.
Lygiadienio giesmė – be krašto, be galo,
Po lygiai šviesos, po lygiai tamsos.
Šiandien pasaulis kvėpuoja ramiai –
Ir aš su juo. Ir tu su juo. Ir mes.
Ne skubėk, pavasari, –
Mes dar mokomės tikėti.
Bet jau atveriam langus
Vėjui, kuris žino kryptį.
Tegu žodis būna švelnus,
Tegu mintis – kaip vanduo.
Nes šiandien viskas prasideda
Ne garsiai, o teisingai.
Lygiadienio giesmė – be krašto, be galo,
Po lygiai šviesos, po lygiai tamsos.
Šiandien pasaulis kvėpuoja ramiai –
Ir aš su juo. Ir tu su juo. Ir mes.
Lygiadienio giesmė – be krašto, be galo…
Kai naktis ir diena lygios,
Žmogus irgi gali būti lygus sau.


RenapoezijaPlaštakė


