meile, kac kac

Pro langą vos spėjus įkristi pirmiesiems saulės spinduliams, Marilė prabunda, pakelia galvą ir staigiai kaip vijurkas šoka iš lovos. Ne, visai netodėl, jog ją būtų pažadinęs košmaras ar žadintuvo birzgenimas. Ne... ji ir vėl turi savo tikslą, šįsyk ji kažko ieškos. Minutėlei ji stabteli, pasuka galvą i dešinę, po to į kairę, tada jos žvilgsnis užkliūva už senos drabužių spintos. Na štai, prasidėjo - ji puola prie jos - "gal spintoj? verta pabandyti paieškoti, sako, jog ji didelė, labai didelė ir gali būti net neaprėpiama, bet jei jau tokia didelė, kur galėtų slėptis? juk didelių daiktų sunku nepastebėti. " paradoksas! - kuo didesnis daiktas, tuo sunkiau jį rasti. Stop minutėlei!  ko gi mes ieškom? jūs dar nesupratote? vakar kalendoriaus lapelyje su šios dienos data Marilė perskaitė, jog rytoj, t. y. šiandien meilės diena, ir negavusi atsakymo iš kur ta meilė ir kas ji per dalykas, nusprendė tą išsiaškinti pati, būtent tą dabar mes ir darom. Taigi  sustojom ties.. aha.. sakėm, jog didelio daikto neįmanoma nepastebėti, bat pala, ar meilė daiktas? jei taip, tuomet kokios ji formos? gal spygliuota kaip ežys, ar su dygliukais kaip kaktusas, nes daugelis sako, jog ji kartais duria ir nuo jos skauda. Bet jei nuo jos kenčiama, tai kodėl žmonės jos vis ieško?... kiti sako, jog meilė kaip vaivorykštė, marga kaip pavasario padangė ar šviesi kaip vasaros popietė, bet kuo tada tikėti? "jau žinau! - parašysiu laišką seniui šalčiui, ir paprašysiu kad ją atneštų, arba bent jau paklausiu kur jos ieškot, juk jis tiek daug žino... Bet... jei neapčiuopiama, kaip sako daugelis, tai kaip aš ją rasiu? " gal meilė vaiduoklis? tačiau dažniausiai vaiduoklių visi bijo... tiesa, yra žmonių kurie sakosi bijantys meilės, bet juk tai visiškai nereiškia, jog ji iššiepia nasrus ir kesinasi tave praryti, arne? 
Gal meilė tai virusas, kuriuo užsikrėčiama, o tada ji pamažu perauga į ligą? jos simptomai. - hmm... kaip sako močiutė - nevalgymas, išsiblaškymas, nemiga, nedėmesingumas. Bet  sako, kai rodai meilę, turi būti dėmesingas, švelnus, jei taip, jau nieko nebesuprantu, susipainiojau...
Sako žmonės, kad meilė gyvena širdyje, bet kodėl ten? juk ten jos nesimato, taip išeina kad ji tik slepiasi, o ne gyvena. Išdykusi, patrakėlė ta meilė,  jos "dėka" ir galvą pamest įmanoma, žiauru, bet argi tai jos kaltė juk ne ji pati, o patys žmonės dėl jos tai padaro. Ech visgi meilė svarbi, maža meilė, didelė ir visai nesvarbu su kuo ją valgysi, svarbu kąsnis apžiojamas būtų ir akys ne didesnės už šaukštą. O gal galima kilogrmą meilės nusipirkti parduotuvėj?...
Pajutusi kaip mažutis saulės spinduliukas kutena jai skruostą, Marilė vėl minutėlėi sustojo, nebesiblaškė, o priėjusi prie lango pravė jį ir įkvėpė gaivaus ryto oro. Ne... meilė negali būti uždaryta kaip sena knyga stalčiuj, reikia ją paleisti į pasaulį, stebėdamasi savo protingu sumanymu ji linktelėjo galvą, ir išdidžiai tarė - "jei meilės negalima rasti niekur, vadinas ją galima rasti visur" šyptelėjo ir pasirėmė ant palangės...

Gal ji ją jau surado?..