Link žiedo

Mažoji naktį nemigą nešė,
Anksčiausią rytą lyg audra lakstė.
Mano rankos jau vargsta,
Širdis meldžiamai kažko prašė.

Kai mamai blogai – arbata neplikyta,
Blaškos vaikeliai – Mama! Vis šaukia.
Per aštrūs žodžiai kaip kare ūžia
Ir vakaras rodos niekad nesibaigia.

Ar gera esu? – kaltė paklausė,
Jei akys per naktį vis dar plakė?
Bet rytas ateina be pykčio,
Saulė į kavą jėgų pažėrė.

Lieka tik išblukęs skruzdėlės takas,
Vos vienas sukramtytas žodis.
Rytas vedasi minčių taką
Link naujo pavasarinio žiedo.