Kaip duona

Aš ne kapitonas,
tik keleivis su sauja šilumos,
padėta kaip duona –
Vaišėms be pretenzijos.

Aš nestumdau kėdžių
tavo kambariuose,
Ir tik atvėriau langą,
Dėl trupučio oro.

Tad pasakyk gi, ar tikrai
ant veidrodžio pyksti,
kuriame trumpam sušvito
tavo atspindys?